139 PSALMĖ

Įžanga:
|| Am        C/E  Am | Fmaj9        |

|  Am         C/E   Am  | Gsus4     || 
I Posmas:
C                             Cmaj7
    Tu mano širdį sukūrei,
C                         Cmaj7
   Sutvėrei slaptoje,
          C/F             
Tavo akys matė mane,
                Cmaj7/F 
Tveriamą žemės gelmėse,
                   C/F               Gsus4
Nei vienas kaulas nebuvo paslėptas nuo Tavęs.
II Posmas:
C                             Cmaj7
   Tu mano širdį sukūrei,
C                         Cmaj7
   Sutvėrei įščiose,
        C/F             
Ir dienos, kurias man skyrei,
                       Cmaj7/F       
Kai dar nė vienos iš jų nebuvo,
          C/E     Am7            Gsus4     
Viskas surašyta     Tavo knygoje.
Priešdainis:
     C        Dm        C/E          F
Šlovė, garbė, per amžius tik Tau,
       C        Dm7/G       C 
Šlovė per amžius tik Tau.
Priedainis:
C     
Girsiu Tave,
                  G     
Kad taip nuostabiai
G#0         Am7       C/E     Fmaj9
ir baimę keliančiai esu sukurtas.
III Posmas:
C                         
   Brangios man Tavo mintys,
Am7
   Jų nesuskaitoma,
                C/F            
   Jei mėginčiau jas suskaičiuoti,
                Cmaj7/F
Jų būtų daugiau kaip smėlio,
        C/E              Am7       Gsus4
Atsibudus aš tebesu su Tavim.
Pragrojimas:
                   C       
Kokie nuostabūs
Dm7       Am7      Fmaj9
man yra Tavo darbai,
                 C     
Ir mano siela
Dm7 Am7 Fmaj9
žino tai gerai.
Pragrojimas:
                   C       
Kokie nuostabūs
Dm7 G7  G#0    Am7         Fmaj7
man   yra        Tavo   darbai,
                C    
Ir mano siela    
 Dm7 G7  G#0    Am7         Fmaj7
žino                  tai gerai. 

I Posmas:

Tu mano širdį sukūrei,

Sutvėrei slaptoje,

Tavo akys matė mane,

Tveriamą žemės gelmėse,

Nei vienas kaulas nebuvo paslėptas nuo Tavęs.

II Posmas:

Tu mano širdį sukūrei,

Sutvėrei įščiose,

Ir dienos, kurias man skyrei,

Kai dar nė vienos iš jų nebuvo,

Viskas surašyta Tavo knygoje. 

Priešdainis:

Šlovė, garbė, per amžius tik Tau,

Šlovė per amžius tik Tau. 

Priedainis:

Girsiu Tave, 

Kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas.

III Posmas:

Brangios man Tavo mintys,

Jų nesuskaitoma,

Jei mėginčiau jas suskaičiuoti,

Jų būtų daugiau kaip smėlio,

Atsibudus aš tebesu su Tavim. 

Pragrojimas:

Kokie nuostabūs man yra Tavo darbai,

Ir mano siela žino tai gerai.