Paulius Palionis

PAULIAUS LIUDIJIMAS

Pirmiausia noriu padėkoti: 

– Tėvams, kad mane augino su meile, matydami mano norą muzikuoti  investavo į mane ir mano ateitį.
– Mano žmonai Viktorijai, kad jos dėka atradau Dievą.
– Jėzui, kad Jis man dovanojo naują gyvenimą, apie kurį niekada net nebūčiau  pagalvojęs.  

Būtent tokia seka viskas mano gyvenime ėjo žingsnis po žingsnio. 

Augau šeimoje, kurioje buvau mylimas ir tėvai pamatę mano gabumus muzikai  visada skatino ir investavo į mane, palaikė ir norėjo, jog savo gyvenimą siečiau  su muzika. Tad baigęs mokyklą įstojau į Kauno VDU Muzikos akademiją. Akademijoje susipažinau su Viktorija. Praėjus keliems mėnesiams supratau, jog  noriu, kad Viktorija taptų mano žmona. Pasipiršau. Sutiko! Tačiau iki vestuvių teks šiek tiek palaukti… 

Aš buvau linkęs „linksmai“ leisti laiką, muzikantų aplinka natūraliai įtraukia į vakarėlius ir svaigalus. Laikui einant supratau, kad šie pasilinksminimai veda  mane į priklausomybę nuo žolės. Tai suvokdamas bandžiau savo jėgomis mesti, bet vėl sugrįždavau ten pat. Toks mano gyvenimo būdas trukdė mūsų santykiams, tad vieną dieną Viktorija paprašė manęs išsikraustyti iš buto,  kuriame gyvenome. Išsiskyrėme. Išsiskyrimas buvo spyris, kuris padėjo man atsikvošėti ir suprasti, jog mano gyvenimas eina ne ten, kur aš norėčiau.  

Žmogus, kurį aš myliu nebegali gyventi su manimi. Reikia keistis! Prasidėjo dvasiniai ieškojimai. Pradėjau skaityti filosofines ezoterines knygas ir ten ieškoti atsakymų. Supratau, jog aš vyras ir man reikia susigrąžinti žmogų, kurį myliu! Paskambinau Viktorijai, atsiprašiau ir pasiūliau tęsti mūsų draugystę. Ji sutiko! 

Vėl kartu pradėjome gyventi, tačiau įvairiausių filosofijų pilnoje galvoje iš esmės niekas nepasikeitė. Priklausomybė svaigalams išliko, šiek tiek apmalšinta, kad  įmanoma būtų „ramiai“ gyventi, bet išliko. Santykiai lyg ir pagerėjo, tad nusprendėme tuoktis. Pergalė jau arti! 

Beieškant bažnyčios ir kunigo, kuris mus sutuoktų ir taip viskas susidėliojo, jog  sekmadienį nuvykome į charizmatinę bažnyčią „Misijos Taškas“. Ten nebuvo nieko prašmatnaus: nei paauksuotų freskų, nei kunigo, bet buvo pastorius, pamokslas ir žmonės mylintys Dievą. To susirinkimo metu aiškiai supratau, jog  Dievas yra, Jis yra gyvas Dievas ir Jo vardas yra Jėzus. Jis prisilietė prie mano širdies, taip pat įvyko ir su Viktorija. Važiuodami namo supratome, jog čia sugrįšime kitą sekmadienį. Beje, už pusmečio šioje bažnyčioje ir susituokėme! 

Supratau, jog tą sekmadienį Jėzus pripildė mano širdį meilės ir ramybės, kurios aš ieškojau – nuo to laiko dingo noras svaigintis. Tapau laisvas! Supratau, jog gyvenimas šioje Žemėje nėra betikslis. Aš esu sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir turiu galimybę dalyvauti Dievo darbe, kuris pakeis žmonių gyvenimus ir tą „darbo vietą“ Jėzus man buvo paruošęs. 

Toliau viskas klostėsi natūraliai, niekur nereikėjo brautis ir įrodinėti savo  galimybių. Christ Team grupės lyderis Gintaras pakvietė mus kartu su Viktorija  prisijungti prie bažnyčios šlovinimo ir netrukus pasiūlė prisijungti prie Christ Team komandos.

Aš tvirtai žinau, jog Jėzus kiekvienam iš mūsų yra paruošęs gyvenimo planą ir tikslą. Nuo mūsų pačių priklauso ar mes sutiksime priimti tai į savo gyvenimus. Jėzus davė laisvą valią rinktis. Mes galime rinktis vieną iš dviejų kelių. Nuodėmingą kelią – vedantį į destrukciją, arba Jėzaus kelią – vedantį į džiaugsmą ir pilnatvę.  

Biblija sako, jog:

Jėzus yra kelias, tiesa ir gyvenimas.

Aš renkuosi gyvenimą! 

Būkit palaiminti! 

Paulius